1 tema: Kreolų sodo žemės dirbimo technikos
Dirvai paruošti tradiciškai naudojami du būdai, atsižvelgiant į žemės prigimtį ir šeimos įpročius: abatis/brulis ir žemės dirbimas kapliu.
Abatis/brulis susideda iš grubaus žemės sklypo išvalymo ir padegimo. Pelenai per trumpą laiką patręš sklypą. Ši technika linkusi naikinti dirvožemio gyvybę (grybelius, bakterijas, sliekus) ir taip sutrikdyti natūralią dirvožemio pusiausvyrą bei derlingumą. Jis gali būti pritaikytas, kai sklypai paliekami pūdymui kelerius metus, kad būtų atkurta natūrali pusiausvyra.
Kitas būdas yra rankinis dirvožemio apdorojimas, kad būtų suformuotos keteros ir vagos, t. y. piliakalniai ir kanalai. Tai leidžia sukurti sodinimo erdves, kuriose dirvožemis yra suardomas. Be to, stipriai lyjant į vagas natūraliai nuteka vanduo, kuris apsaugo nuo dirvos „uždusimo“ ir šaknų puvinio. Dirva dirbama tik paviršiuje (apie 20 cm).
Pasėlių asociacijos ir dirvožemio danga:
Tradiciškai tame pačiame sklype sodinamos kelios rūšys, siekiant optimizuoti erdvės naudojimą ir sukurti augalų papildomumą. Pavyzdžiui, krūmai gali veikti kaip vynmedžių kuolai ir suteikti pavėsį saulei jautriems augalams. Fabaceae (pvz., balandiniai žirniai, pupelės) genėjami praturtina dirvą azotu.
Dirvožemio danga:
Neleidžia augti piktžolėms, skatina dirvožemį (pvz., sliekus, grybus) ir palaiko drėgmę, tai leidžia riboti laistymą. Taip yra dėka nugenėtų augalų nuosėdų ant žemės. Tai vadinama „nešvariu sodu“. Permakultūroje tai vadinama „mulčiavimu“. Dažniau dirvai uždengti naudojami šliaužiantys arba dengiantys augalai. Pavyzdžiui, saldžiosios bulvės, žiromonas ar dachine yra geri dengiamieji augalai.
