1 tema: Žalieji stogai kaip ekosistema. Biologinės įvairovės parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti, supratimas

Žalieji stogai gali būti naudingi miestų aplinkai; jie padeda sukurti ekosistemas gyviesiems organizmams, taip padėdami didinti biologinę įvairovę. 

Statybų plėtra miestuose naikina gyvūnijos buveines ir dėl to nyksta biologinė įvairovė; žaliųjų stogų kuriama aplinka yra vienas iš biologinės įvairovės išsaugojimo būdų.

Žalieji stogai gali būti tarsi aplinkos žaliųjų plaučių, užtikrinančių svarbias ekosistemos funkcijas, dalis. Be to, žalieji stogai gali būti didesnės laukinės gamtos koridorių sistemos miesto ir priemiesčio teritorijose, įskaitant parkų teritorijas ir sodus, dalis, suteikianti namus augalams, paukščiams ir bestuburiams. Todėl žalieji stogai gali būti naudojami miestų biologinei įvairovei puoselėti, sujungiant izoliuotas buveines ir ekosistemų kišenes.

Kokias paslaugas mums suteikia gamta? 

Ekosistemų paslaugos skirstomos į keturias plačias kategorijas: aprūpinimo, pavyzdžiui, maisto ir vandens gamyba; reguliavimo, pavyzdžiui, klimato ir ligų kontrolė; palaikymo, pavyzdžiui, maistinių medžiagų apykaita ir deguonies gamyba; kultūrinės, pavyzdžiui, dvasinė ir rekreacinė nauda.

Žemės ūkis, gyvulininkystė ir miškininkystė naudojasi ekosistemų paslaugomis ir daro joms įtaką, to poveikis gali būti teigiamas arba neigiamas.

Teigiamas poveikis ekosistemų paslaugoms

Žemės ūkis suteikia buveines laukinėms rūšims ir sukuria estetišką kraštovaizdį. Miškai padeda išlaikyti sveikas vandens ekosistemas ir užtikrina patikimus švaraus vandens šaltinius. Gyvūnų ekskrementai gali būti svarbus maistinių medžiagų šaltinis, sėklų sklaidos šaltinis ir gali palaikyti dirvožemio derlingumą ganomose pievose.

5 žaliųjų stogų naudos:

  1. Švarus oras;
  2. Galimybė auginti maistinius augalus;
  3. Pagalba urbanistinei florai ir faunai;
  4. Sumažinamas audrų vandens nutekėjimas;
  5. Sumažinamas pastato energijos naudojimas

Neigiamas poveikis ekosistemų paslaugoms

Pesticidai ir kraštovaizdžio homogenizacija gali sumažinti natūralų apdulkinimą dėl miškų kirtimo ar netinkamo valdymo gali padaugėti potvynių ir nuošliaužų ciklonų metu. Gyvūnų ekskrementų perteklius ir netinkamas valdymas gali sukelti vandens taršą ir kelti grėsmę vandens biologinei įvairovei.

Biologinė įvairovė – tai gyvybės formų įvairovės laipsnis tam tikroje ekosistemoje, išsiskiriantis skirtingais ciklais (pvz., vandens). Tai ekosistemų sveikatos matas. Manoma, kad biologinė įvairovė prisideda prie nenutrūkstamos ir dažnai nematomos ekosistemų paslaugos, kuri teikiama atmosferos, hidrologiniuose ir biogeocheminiuose gyvybės cikluose, kur oras ir vanduo, gyvieji ir negyvieji elementai cirkuliuoja ir perdirbami nenutrūkstamame gyvybės rate. 

Biologinė įvairovė apima įvairovę rūšių viduje ir tarp ekosistemų rūšių. Biologinė įvairovė – tai ne tik rūšių skaičiavimas ant stogo ar bet kuriame kitame kraštovaizdyje; ją sudaro ir struktūra, ir funkcijos. Sudėtingos, maisto grandinės ir tarpusavyje susijusios gyvų organizmų bendrijos ekosistemoje turi įtakos biologinės įvairovės lygiui.