2 tema: Ekstensyvūs žalieji stogai

Remiantis Vokietijos kraštovaizdžio tyrimų, plėtros ir statybos draugijos gairėmis „Žaliųjų stogų gairės – žaliųjų stogų planavimo, statybos ir priežiūros gairės“ (2018)

Nanjango technologijos universiteto meno, dizaino ir medijos mokyklą Singapūre puošia keletas žaliųjų stogų, kuriuos suprojektavo  „CPG“ konsultantai.

Mokyklą supančiame parke šie stogai švelniai, bet išraiškingai kyla į viršų, kad prilaikytų apačioje esančius veidrodinius pastatus.

Į stogus malonu žiūrėti ir ant jų sėdėti, o architektūriniu požiūriu jie suteikia daug daugiau. Stogai izoliuoja pastatą, surenka lietaus vandenį ir vėsina aplinkinį orą.

Stogai pabrėžia pastatą, bet kartu padeda jį sujungti su aplinka, nes pasodintos žolės sumaišytos su vietine žaluma.

Pagrindiniai ekstensyvių žaliųjų stogų privalumai:

  • Ekstensyvūs žalieji stogai skiriasi tuo, kad juos prižiūrint ir augalams užaugus, augalų nebereikia persodinti ir atkurti, nes žalioji stogo danga išlieka ir atsinaujina pati.
  • Todėl tokiam stogui svarbu parinkti augalus, atitinkančius konkrečias klimato sąlygas ir gebančius gerai prisitaikyti bei atsinaujinti.
  • Žinoma daugybė įvairioms sąlygoms tinkamų samanų, sukulentų, žolių ir žolynų veislių, kurios sudaro tankią ir patvarią žemės dangą ir geba kokybiškai atsinaujinti. Samanos ir (arba) sedulos yra labai tinkami augalai, nes šie augalai geba sukaupti daug vandens, todėl gali išgyventi ilgesnius sausringus laikotarpius. Be to, samanų ir sedumų stogams nereikia drėkinimo sistemos.

Šiaurės šalyse plačiai naudojami ekstensyvūs žalieji stogai, pabrėžiant teigiamą žaliųjų stogų poveikį miesto aplinkai ir ekologijai. Restoranas „ROK“ Reikjavike, Islandijoje. Elitos Kresse nuotrauka