2 Tema: Žaliųjų stogų taksonomija pagal klimato sąlygas
Kai kuriuose tyrimuose nagrinėta, kokią įtaką žaliųjų stogų eksploatacinėms savybėms daro skirtingas klimatas ir kokio tipo žalieji stogai geriausiai tinka konkrečiam klimatui…
Pirmajame tyrime pateikti duomenys apie šilumos izoliaciją pagal žaliojo stogo tipą drėgno tropinio klimato sąlygomis (Maiolo ir kt., 2020).
Pranešta, kad energijos suvartojimas sumažėjo taip:
- Naudojant intensyvų žaliąjį stogą, energijos suvartojimas sumažėjo 45-60 proc.
- Naudojant pusiau intensyvų žaliąjį stogą, energijos suvartojimas sumažėjo 60-70 %.
- Naudojant ekstensyvų žaliąjį stogą, energijos suvartojimas sumažėjo apie 20 %.
Tai rodo, kad pusiau intensyvus žaliasis stogas maksimaliai sumažina energijos suvartojimą drėgno atogrąžų klimato sąlygomis.
2 tyrime pateikti įvairių tyrimų, atliktų žiemos metu subtropiniame klimate, rezultatai apie žaliųjų stogų gebėjimą sukurti stabilią vidaus temperatūrą (Collins et al., 2017).
- Buvo įrodyta, kad ekstensyvūs žalieji stogai davė teigiamų rezultatų: stogo danga veikė kaip šilumos sugėriklis, kuris vėsesnėmis naktimis išleisdavo šilumą į pastatą.
- Įrodyta, kad intensyvūs žalieji stogai davė neigiamų rezultatų: šiluma nuo pagrindo buvo prarandama į orą, o šiltesnis vidaus patalpų oras traukėsi į išorę.
Tai rodo, kad ekstensyvus žaliasis stogas yra pajėgesnis kuriant stabilią vidaus temperatūrą subtropinio klimato šalyse žiemos metu.
Tačiau Prancūzijoje, vidutinio klimato zonoje, atliktais tyrimais nustatyta, kad žalieji stogai turi labai nedidelį poveikį bendram šildymo poreikiui.Tai daugiausia lėmė sumažėję šilumos nuostoliai šaltomis žiemos dienomis ir sumažėję teigiami saulės energijos srautai saulėtomis žiemos dienomis.
Tai rodo, kad žalieji stogai turi nedidelį poveikį pastatų šilumos laidumui vidutinio klimato zonose.
3 tyrime nagrinėtas ekstensyvaus žaliojo stogo šiluminis efektyvumas ir jo pokyčiai priklausomai nuo klimato (Bau-Show et al., 2013).
Jie išmatavo ekstensyvių žaliųjų stogų vėsinimo efektyvumą subtropiniame klimate ir atogrąžų salų klimate. Jie nustatė, kad:
- Didžiausias vėsinimo efektyvumas iki 22,5 °C vasarą subtropiniame klimate.
- Didžiausias vėsinimo efektyvumas iki 25,1 °C vasarą atogrąžų salų klimate.
Tai rodo, kad ekstensyvaus žaliojo stogo vėsinimo efektyvumas tampa reikšmingesnis, kai temperatūra yra aukštesnė.
