3 tema: 11-asis darnaus vystymosi tikslas: kurti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius miestus

11-uoju DVT siekiama, kad miestai taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir tvarūs.

Jungtinių Tautų statistikos skyriaus duomenimis, daugiau kaip 90 proc. COVID-19 atvejų pasitaiko miestuose, o labiausiai nukenčia 1 mlrd. tankiai apgyvendintų pasaulio lūšnynų gyventojų.

Dar iki koronaviruso atsiradimo sparti urbanizacija reiškė, kad 4 mlrd. žmonių – daugiau nei pusė pasaulio gyventojų – pasaulio miestuose susidūrė su didėjančia oro tarša, netinkama infrastruktūra ir paslaugomis bei neplanuota miestų plėtra. Sėkmingi COVID-19 suvaldymo pavyzdžiai rodo nepaprastą miestų bendruomenių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų normų.

Miestai įveiks pandemiją, tačiau tai, ar jie bus pasirengę kitai krizei, priklausys nuo to, kiek jie sugebės paspartinti duomenimis pagrįstą įtraukų ir tvarų miestų vystymąsi.

11-uoju DVT siekiama:

  • įsigyti tinkamą, saugų ir įperkamą būstą.
  • Visiems prieinamos ir tvarios transporto sistemos.
  • Įtraukią ir tvarią urbanizaciją.
  • Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas.
  • Nuo nelaimių nukentėjusių žmonių skaičiaus mažinimas.
  • Miestų poveikio aplinkai mažinimas.
  • Visuotinės prieigos prie saugių viešųjų erdvių užtikrinimas.

Aktualiausi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria miestai:

  • nelygybė ir energijos suvartojimo bei taršos lygis miestuose. Miestai užima tik 3 % Žemės ploto, tačiau juose suvartojama 60-80 % energijos ir išmetama 75 % anglies dioksido.
  • Miestai taip pat yra labiau pažeidžiami klimato kaitos ir stichinių nelaimių dėl didelės žmonių koncentracijos ir vietos, todėl norint išvengti žmogiškųjų, socialinių ir ekonominių nuostolių labai svarbu didinti miestų atsparumą.
  • Miestuose didėja ekonominė nelygybė, o išteklių trūkumas ir galimybės naudotis paslaugomis neproporcingai veikia labiausiai marginalizuotas grupes ir bendruomenes, dėl to joms dažnai kyla ir didesnė rizika aplinkai.
  • Dėl nelygybės gali kilti neramumų ir nesaugumo, tarša blogina visų sveikatą ir daro poveikį darbuotojų našumui, taigi ir ekonomikai, o stichinės nelaimės gali sutrikdyti visų gyvenimo būdą.

Ateities miestuose turėtų būti siekiama sukurti įvairias netrikdomas sausumos ir vandens buveines miestų aplinkoje, sujungtas gyvūnų migracijos ir sėklų platinimo koridoriais.

Žalieji stogai, įprasti parkai, privatūs sodai ir žali fasadai galėtų suteikti papildomos erdvės gyvūnams ir augalams.

Investicijos į parkus ir žaliąsias erdves miestuose padės sumažinti miesto šilumos salos efektą ir pagerinti oro kokybę miestuose.

Labai svarbu įgyvendinti politiką ir programas, kuriomis būtų geriau remiami nepakankamai aptarnaujami gyventojai, tobulinamos dalyvaujamojo miestų planavimo ir sprendimų priėmimo sistemos.