3 tema
Įrodyta, kad žmonių sveikatą palankiai veikia jų nuolatinis tiesioginis kontaktas su natūralia žalia gamtine aplinka (ir gamtos elementais, tokiais kaip paukščių giesmės ir sezoniniai spalvų pokyčiai).
Todėl dabartinė ES žaliosios infrastruktūros strategija glaudžiai susijusi su Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktu.
2013 m. gegužės 6 d. Komisija priėmė ES masto strategiją, kuria skatinamos investicijos į žaliąją infrastruktūrą, siekiant atkurti ekosistemų sveikatą, užtikrinti, kad gamtinės teritorijos išliktų tarpusavyje sujungtos, o rūšys galėtų vystytis visoje savo natūralioje buveinėje, kad gamta ir toliau teiktų mums daug naudos. Strategija skatinama diegti žaliąją infrastruktūrą visoje Europoje ir kurti transeuropinį žaliosios infrastruktūros tinklą Europoje. Tai taip pat gali padėti gerinti ES piliečių sveikatą ir gerovę, kurti darbo vietas ir skatinti mūsų ekonomiką.
Vis labiau suprantama, kad žalioji erdvė atlieka įvairias ekosistemines paslaugas: ekologinę funkciją, vizualiai sušvelnina urbanizuotą aplinką, palaiko biologinę įvairovę, padeda psichinei ir fizinei žmonių sveikatai ir suteikia bendruomeniškumo ir jaukumo pojūtį.
Miestai visoje Europoje susiduria su šiuo iššūkiu. Vystant miestus, tampa įprasta suprojektuoti parkus ant pastatų stogų, pavyzdžiui, naujai bibliotekai Birmingeme (JK) ar dideliam „Gymnasium“ pastato stogui Paryžiuje.
Kantono ligoninės Bazelyje stogas prieš 20 metų buvo pertvarkytas ir apsodintas augalais, tikintis, kad intensyvios terapijos skyriaus pacientams bus naudingiau grožėtis augalais, nei prieš tai buvusia pilkąja erdve. Kelios Jungtinės Karalystės bendruomeninės ligoninės dabar projektuojamos sukuriant ir žaliąsias erdves.
Žaliųjų stogų teikiama šiluminė nauda taip pat gali turėti netiesioginės naudos žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems pastate. „Environment Canada“ atliktas tyrimas parodė, kad pastatuose su apželdintais stogais vasarą vėsinimo, o žiemą šilumos išlaidos sumažėjo net 26%.
Ekstensyvus stogų apželdinimas miestuose ‒ plačiai pripažįstama oro kokybės gerinimo priemonė. Žalieji stogai prisideda prie daugelio teršiančių oro dalelių ir jų junginių sumažinimo. Teršalai iš oro absorbuojami augalų arba nusėda auginimo terpėje.
Pagrindiniai žaliųjų stogų privalumai:
- Augalai sumažina anglies dioksidą atmosferoje ir gamina deguonį.
- Žalieji stogai sumažina karščio salos efektą, kuris yra pagrindinė ozono gamybos priežastis.
- Apželdinti augalais stogai pašalina sunkiuosius metalus, ore esančias daleles ir lakiuosius organinius junginius.
- Įsigerdamos į žaliųjų stogų sistemą, šios taršios dalelės nepatenka į vandens nuotekų sistemą, todėl vandens kokybė pagerėja.