3 tema: Žaliųjų stogų biologinės įvairovės planavimas ir jos plėtros kontrolės priemonės
Mums reikia ekosisteminio požiūrio, kuris gali padėti:
- Išspręsti tokias problemas, kaip prasta aplinkos kokybė aplinkoje, mažėjantys ištekliai ir didėjantys reikalavimai aplinkai.
- Spręsti konfliktus tarp konkuruojančių prioritetų, aiškiai nurodant, ką sprendimai reiškia skirtingiems interesams.
- Išryškinti tas ekosistemų paslaugas, kurios neturi rinkos vertės, pavyzdžiui, naudą sveikatai.
- Taupyti lėšas leidžiant gamtai veikti pačiai.
Norėdami taikyti ekosisteminį požiūrį, pirmiausia turime nustatyti naudą ir jos šaltinį. Tada turime suprasti, kaip skirtingi planavimo ar išteklių naudojimo sprendimai paveiks šias ekosistemų paslaugas. Labai svarbu įtraukti žmones į sprendimų priėmimą ir darbų vykdymą.
Šiame aukšto lygio renginyje, kurį kartu organizavo Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, remiant Ženevos aplinkos tinklui, daugiausia dėmesio buvo skiriama įvairiapusei gamta grindžiamų sprendimų (NbS) naudai miestuose, išryškinant galimybes ir iššūkius, susijusius su tokių sprendimų plėtra ir didinimu, nuo vietos veiksmų iki pasaulinių sprendimų, spartinant poveikį 2021 m. ir vėliau.
Pagrindiniai veiksmai taikant ekosisteminį požiūrį:
- Atsižvelgti į tai, kaip veikia gamta. Gamta, jos ekosistemos jungiasi įvairiuose kraštovaizdžiuose, todėl turime atsižvelgti ne tik į vietos, bet ir į platesnį mastą. Ekosistemos neturi begalinio pajėgumo reaguoti į poveikį ir teikti naudą. Jos yra dinamiškos, todėl turime numatyti pokyčius ir naudotis nauja informacija.
- Atsižvelgti į naudą (ekosistemų paslaugas), kurią gamta teikia žmonėms. Tai įvairios paslaugos - nuo maisto ir vandens iki potvynių ir klimato kontrolės, rekreacijos ir psichinės gerovės.
- Į sprendimų priėmimą įtraukite žmones - tiek tuos, kurie gauna naudos iš gamtos, tiek tuos, kurie valdo žemę, gėluosius vandenis ir jūrą.
Keičiantis pasauliniam klimatui, žmonių gerovė, ekosistemų funkcijos ir net pats klimatas vis labiau priklauso nuo kintančios gyvenimo geografijos.
Klimato nulemti rūšių paplitimo pokyčiai, arba arealo pokyčiai, daro tiesioginį (pavyzdžiui, dėl atsirandančių ligų ir maisto pasiūlos pokyčių) ir netiesioginį (dėl blogėjančios ekosistemų būklės) poveikį žmonių gerovei. Kai kurie arealo pokyčiai netgi sukelia grįžtamąjį ryšį (teigiamą arba neigiamą) klimato sistemai, todėl keičiasi klimato kaitos tempas.
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką biologinei įvairovei žaliuosiuose stoguose, nustatomi taikant vertinimo sistemą, kurioje siūlomi šie šeši pagrindiniai veiksniai.
1 Rūšių įvairovė ir gausa
2 Substrato tipas ir gylis
3 Augalų rūšių pasirinkimas
4 Ryšys su natūralia augmenija
5 Žaliųjų stogų santykis
6 Ekologiškai atsakingas vystymas
Papildomai informacijai:
Biologinės įvairovės žodynėlis: https://www.biodiversitya-z.org/themes/terms?s=menu//
JT Aplinkos programos Pasaulinis gamtos išsaugojimo stebėsenos centras
Siūlomoje sistemoje atsižvelgiama į konstrukcijos ypatybes, skirtingus substratus ir sodinimo režimus.
Substratas arba auginimo terpė yra labai svarbi žaliųjų stogų augalams. Žaliųjų stogų sistemose, kuriose yra įvairaus gylio substratas ir augmenijos tipai, paprastai būna didesnė vorų, vabalų ir paukščių įvairovė.
Natūralaus, vietinio dirvožemio ir substrato naudojimas gali padėti biologinei įvairovei, taip pat būti naudingas regioninėms ir nykstančioms rūšims, nes vietinės rūšys jau yra prisitaikiusios prie konkrečios dirvožemio aplinkos. Substrato gylis dažnai būna geras rodiklis, kuris ateityje padės užtikrinti sėkmingą žaliųjų stogų biologinę įvairovę. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, pH vertė ir organinės substrato sudedamosios dalys, turės įtakos žaliųjų stogų augalų augimui, taigi ir įvairių stuburinių ir bestuburių kolonizacijai.
Šarminių dirvožemių augalai ir šilokai yra įprastos augalų rūšys išplėstiniams žaliesiems stogams. Tam tikrame regione pirmenybė teikiama vietinėms augalų rūšims, nes stogas gali imituoti regioninę buveinės aplinką ir taip paskatinti rūšių kolonizaciją, pagrįstą natūralumu. Nevietinės augalų rūšys pasirenkamos intensyviems žaliesiems stogams, kurie gali pritraukti kai kurias retas rūšis, įrengti. Augalų rūšių parinkimas žaliesiems stogams priklauso nuo to, kokias tikslines stuburinių ir bestuburių rūšis tikimasi pritraukti į dominančią vietovę, ir yra labai svarbus nustatant, ar pavyks padidinti biologinę įvairovę
Sedum spurium. Tai dar vienas puikus žemės dangos augalas, žolinis ir lapuočių augalas, kurio spalvos, priklausomai nuo veislės, yra gražios. Gali augti bet kokio tipo dirvožemyje ir pakęsti kelias valandas šešėlio per dieną. Jis yra 10-15 cm aukščio, su ryškiai žaliais lapais, kurie atėjus šaltajam sezonui tampa raudoni. Vasarą žydi raudonais, rožiniais arba baltais žiedais.
Manoma, kad žaliųjų stogų artumas šalia esančioms natūralizuotoms zonoms ar kraštovaizdžiui gali daryti teigiamą įtaką biologinei įvairovei. Geras buveinių ryšys gali padėti įveikti neigiamą poveikį (rūšių išnykimą), kurį sukelia buveinių suskaidymas ir pakeitimas plėtojant miestus.
Siekiama įtraukti žaliuosius stogus ir sukurti žaliuosius koridorius, kurie leistų užtikrinti tęstinumą tarp aplink miestą esančių ekosistemų ir jų pačių. Šis ryšys tarp erdvių ir rūšių leistų žaliųjų stogų specialistams mieste keistis informacija apie populiacijų evoliuciją, dalytis sėklomis, kasdien įgyjama patirtimi ir kt. Taip pat sveikintina vietos valdžios institucijų parama konkrečiam vietos planavimui, valstybės tarnautojų pagalba, biologinės įvairovės užtikrinimo taisyklės ir mokesčių lengvatos žaliųjų stogų savininkams.
Koncepcinis projektas, kuriame A) pavaizduotas kraštovaizdžio pasipriešinimo žemėlapis, kuriame storesnės linijos reiškia didesnį judėjimo lygį, B) pavaizduotas žaliasis stogas kaip tinkamų buveinių plotai, o C) yra A) ir B) derinio rezultatas, kur tamsesnės spalvos reiškia didesnę kraštovaizdžio jungiamumo svarbą, atsižvelgiant į judėjimo kiekį, kurį palaiko koridorius, ir buveinių, kurias jis jungia, kokybę.
Straipsnis: Atvirojo kodo įrankių rinkinio kūrimas kraštovaizdžio jungiamumo planavimui gerinti
Bioįvairovės reguliavimo matrica
Siūloma paprasta žaliųjų stogų biologinės įvairovės vertinimo sistema. Sistemą sudaro 6 pagrindiniai veiksniai, kaip parodyta tolesniame puslapyje esančioje lentelėje, ir aprašyti atitinkami vertinimo kriterijai. Bendras įvertinimas yra kreditinių balų suma, o siūlomas įvertinimas pateikiamas pagal kiekvieną koncepciją. Ši vertinimo sistema naudinga pastatų projektuotojams ir kūrėjams, kurie norėtų įvertinti biologinę įvairovę žaliųjų stogų projektuose.
Kita matrica: Knygoje “Nature’s Matrix” aptariamas biologinės įvairovės išsaugojimas, tačiau nuo kitų knygų ji skiriasi tuo, kad siūlo visiškai naują požiūrį, pagrįstą naujausiais ekologijos mokslo pasiekimais ir tam tikromis politinėmis realijomis.
“Nature’s Matrix” pateikiama analizė grindžiama trijų pagrindinių aspektų: biologinės įvairovės nykimo, maisto ir žemės ūkio bei politinių neramumų kaimo vietovėse krizės sąsaja.
| Bioįvairovės užtikrinimo savybės | ||
|---|---|---|
|
1 |
Rūšių įvairovė |
Ekstensyvus žaliasis stogas: 1 taškas Intensyvus žaliasis stogas: 2 taškai Rudas/bioįvairus, su erdve rūšių įvairovei: 3 taškai |
|
2 |
Substrato tipas ir gylis |
Ekstensyvus - 150 mm ar mažiau: 1 taškas Pusiau intensyvus - daugiau arba 150 mm: 2 taškai Intensyvus - daugiau nei 150 mm substrato: 3 taškai |
|
3 |
Augalų rūšių atranka |
Egzotinės rūšys: Vietinės rūšys: Abi: |
|
4 |
Sąsajos su natūralia vegetacija |
Ar yra žaliojo stogo sąsajų su urbanistine aplinka. Taip: 1 taškas Ne: 0 taškų |
|
5 |
Žaliojo stogo plotas / santykis su pastato plotu |
Santykis su visu pastato plotu. 1/3: 1 taškas ½: 2 taškai 1/1: 3 taškai |
|
6 |
Ekologiškai atsakinga aplinka |
Ar didinamas žinomumas, mokymai ir atliekama tinkama stogo priežiūra? Taip: 1 taškas Ne: 0 taškų |
Bendras rezultatas: 4-7 Pakankamas, 8-10 Geras, 11-14 Puikus
Sėkmingas paukščių populiacijų vystymasis vis labiau ribojamas miesto aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad žalieji stogai suteikia papildomų buveinių, kurios yra svarbios paukščių populiacijoms gausinti, ir didina biologinę įvairovę miestuose. Todėl šio modulio tikslas – pateikti nuorodas apie idėjas, kaip pritraukti paukščius, ir nustatyti sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti.
Kaip teigė mokslininkai, dauguma paukščių populiacijos valdymo būdų yra buveinių valdymas. Taigi, bet koks valdymo tikslas – padidinti žaliųjų stogų pralaidumą paukščiams – gali būti pasiektas daugiausia palaikant tinkamas buveinių sąlygas. Žaliuosius stogus apgyvendinti ne tik augalais, bet ir vabzdžiais, paukščiais ir kitais gyvūnais yra iššūkis.
Pagrindiniai buveinės komponentai yra maistas, priedanga, vanduo ir erdvė, kad žaliuosiuose stoguose būtų galima pritraukti paukščius ir padidinti jų perimamąjį pajėgumą.
Paukščių, kaip biologinės įvairovės rodiklių, klausimą svarsto Biologinės įvairovės rodiklių partnerystės (BIP) organizacija. BIP vienija daugybę tarptautinių organizacijų, dirbančių su rodiklių kūrimu, siekdama pasaulio bendruomenei pateikti geriausią turimą informaciją apie biologinės įvairovės tendencijas. Partnerystė iš pradžių buvo įsteigta siekiant padėti stebėti pažangą siekiant 2010 m. Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) biologinės įvairovės tikslo. Tačiau nuo įkūrimo 2006 m. BIP įgijo tvirtą identitetą ne tik BĮK, bet ir kituose daugiašaliuose aplinkosaugos susitarimuose, nacionalinėse ir regioninėse vyriausybėse bei kituose sektoriuose. Todėl partnerystė ir toliau tarptautiniu bendradarbiavimu ir kooperacija teiks informaciją apie biologinės įvairovės rodiklius ir tendencijas ateityje.
Maisto prieinamumas yra svarbiausia buveinės sudedamoji dalis. Žalieji stogai yra vienas svarbiausių būdų atkurti bestuburių buveines, kuriose paprastai apsigyvena daugybė vabzdžių, įskaitant vorus, vabalus, skruzdes, muses ir bites. Savo ruožtu šios vietos pritraukia plėšrūnus, pavyzdžiui, paukščius, šikšnosparnius, žinduolius ir roplius. Taip jos prisideda prie paukščių maisto prieinamumo didinimo.
Negyvi augalų stiebai daugeliui vabzdžių ir vabalų gali suteikti puikią vietą prieglobsčiui. Tuščiaviduriai žolinių augalų ir krūmų stiebai yra ypač naudingi žiemojantiems vabzdžiams ir lervoms. Negyvos medienos, rąstų, lapų paklotės ir negyvos augmenijos krūvos yra labai mėgstamos žiemojančių ir besidauginančių vabzdžių, ypač vabalų, medžių utėlių ir boružėlių.
Priedanga – tai bet koks buveinės pokytis, apsaugantis nuo oro sąlygų ar plėšrūnų arba suteikiantis geresnį stebėjimo tašką. Paukščiams ypač svarbi įprasta priedanga – tai galimybė išvengti plėšrūnų. Daugeliui paukščių rūšių ant žaliųjų stogų gali būti labai svarbi ir lizdų bei nakvynės vieta. Šiuo požiūriu kai kurie tyrimai rodo, kad urbanizacija gali sumažinti lizdų plėšrumą, todėl sodai, taigi ir žalieji stogai, tapo tinkamomis buveinėmis paukščiams.
Akivaizdu, kad žaliųjų stogų buveinės funkcija yra lizdaviečių suteikimas perintiems paukščiams. Dangos taip pat gali suteikti svarbią apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų, suteikdamos pavėsį nuo karščio, palengvindamos vėjo ir kritulių poveikį arba apsaugodamos nuo spindulinės šilumos nuostolių į šaltą nakties dangų. Daugelis paukščių rūšių tam tikrus dangos tipus naudoja poilsiui neveiklumo metu, o tai vadinama slėptuve, kurioje jie ilsisi.
Dauguma paukščių rūšių kūno vandenį papildo gerdami paviršinį vandenį. Šis prieinamas vanduo yra tik ant žaliųjų stogų, ypač tokiuose plotuose, kur įrengti tvenkiniai, fontanai ir panašūs statiniai. Priklausomai nuo vietovės oro sąlygų ir žaliojo stogo savybių, jei gamta nesuteikia pakankamai kritulių žaliojo stogo augalams palaikyti, vandenį būtina tiekti papildomai drėkinant. Šis likęs vanduo iš žaliojo stogo laistymo sistemos yra dar vienas svarbus šaltinis paukščiams. Kai nėra paviršinio vandens, kai kurie paukščiai gali apsirūpinti vandeniu, esančiu sukulentiniuose augaluose, kurie paprastai naudojami žaliuosiuose stoguose, pvz. Jei norima padidinti paukščių populiaciją ant žaliųjų stogų, taip pat galima įrengti girdyklas, kaip tai daroma daugelyje įprastinių sodų.
Pavieniams paukščiams reikia skirtingos erdvės, kad galėtų rasti pakankamai vandens, maisto, priedangos ir susirasti partnerius. Paukščių populiacijoms reikia dar daugiau erdvės, todėl natūraliai kyla klausimas, kiek erdvės užtenka ant žaliųjų stogų, kad būtų išlaikytos gyvybingos ir nuolatinės paukščių populiacijos ir bendrijos. Kiekvienu atveju erdvės arba tinkamos buveinės dydis priklauso nuo populiacijos dydžio. Populiacijos dydis savo ruožtu priklauso nuo rūšies dydžio, jos mitybos ir žaliųjų stogų buveinės produktyvumo bei įvairovės, atsižvelgiant į rūšies buveinės reikalavimus. Akivaizdu, kad yra daug atvejų, kai pakankamai dideli žalieji stogai yra tinkama paukščių buveinė.
Svarbu atsižvelgti į paukščių poreikius, susijusius su erdve jų veisimosi metu ir vėlesne konkurencija dėl energijos išteklių.
Žiemą ir iš dalies rudenį daugelis paukščių, dauguma Passeriformes rūšies paukščių, žaliųjų stogų buveinėse elgiasi bendruomeniškai ir dalijasi teritorijomis.