3 tema: Žaliųjų stogų biologinės įvairovės planavimas ir jos plėtros kontrolės priemonės 

Mums reikia ekosisteminio požiūrio, kuris gali padėti:

Norėdami taikyti ekosisteminį požiūrį, pirmiausia turime nustatyti naudą ir jos šaltinį. Tada turime suprasti, kaip skirtingi planavimo ar išteklių naudojimo sprendimai paveiks šias ekosistemų paslaugas. Labai svarbu įtraukti žmones į sprendimų priėmimą ir darbų vykdymą.

Šiame aukšto lygio renginyje, kurį kartu organizavo Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, remiant Ženevos aplinkos tinklui, daugiausia dėmesio buvo skiriama įvairiapusei gamta grindžiamų sprendimų (NbS) naudai miestuose, išryškinant galimybes ir iššūkius, susijusius su tokių sprendimų plėtra ir didinimu, nuo vietos veiksmų iki pasaulinių sprendimų, spartinant poveikį 2021 m. ir vėliau.

Pagrindiniai veiksmai taikant ekosisteminį požiūrį:

Keičiantis pasauliniam klimatui, žmonių gerovė, ekosistemų funkcijos ir net pats klimatas vis labiau priklauso nuo kintančios gyvenimo geografijos.

Klimato nulemti rūšių paplitimo pokyčiai, arba arealo pokyčiai, daro tiesioginį (pavyzdžiui, dėl atsirandančių ligų ir maisto pasiūlos pokyčių) ir netiesioginį (dėl blogėjančios ekosistemų būklės) poveikį žmonių gerovei. Kai kurie arealo pokyčiai netgi sukelia grįžtamąjį ryšį (teigiamą arba neigiamą) klimato sistemai, todėl keičiasi klimato kaitos tempas.

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką biologinei įvairovei žaliuosiuose stoguose, nustatomi taikant vertinimo sistemą, kurioje siūlomi šie šeši pagrindiniai veiksniai.

1 Rūšių įvairovė ir gausa

2 Substrato tipas ir gylis

3 Augalų rūšių pasirinkimas

4 Ryšys su natūralia augmenija

5 Žaliųjų stogų santykis

6 Ekologiškai atsakingas vystymas

Papildomai informacijai:

Biologinės įvairovės žodynėlis: https://www.biodiversitya-z.org/themes/terms?s=menu//

JT Aplinkos programos Pasaulinis gamtos išsaugojimo stebėsenos centras

Siūlomoje sistemoje atsižvelgiama į konstrukcijos ypatybes, skirtingus substratus ir sodinimo režimus.

Substratas arba auginimo terpė yra labai svarbi žaliųjų stogų augalams. Žaliųjų stogų sistemose, kuriose yra įvairaus gylio substratas ir augmenijos tipai, paprastai būna didesnė vorų, vabalų ir paukščių įvairovė.

Natūralaus, vietinio dirvožemio ir substrato naudojimas gali padėti biologinei įvairovei, taip pat būti naudingas regioninėms ir nykstančioms rūšims, nes vietinės rūšys jau yra prisitaikiusios prie konkrečios dirvožemio aplinkos. Substrato gylis dažnai būna geras rodiklis, kuris ateityje padės užtikrinti sėkmingą žaliųjų stogų biologinę įvairovę. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, pH vertė ir organinės substrato sudedamosios dalys, turės įtakos žaliųjų stogų augalų augimui, taigi ir įvairių stuburinių ir bestuburių kolonizacijai.

Šarminių dirvožemių augalai ir šilokai yra įprastos augalų rūšys išplėstiniams žaliesiems stogams. Tam tikrame regione pirmenybė teikiama vietinėms augalų rūšims, nes stogas gali imituoti regioninę buveinės aplinką ir taip paskatinti rūšių kolonizaciją, pagrįstą natūralumu. Nevietinės augalų rūšys pasirenkamos intensyviems žaliesiems stogams, kurie gali pritraukti kai kurias retas rūšis, įrengti. Augalų rūšių parinkimas žaliesiems stogams priklauso nuo to, kokias tikslines stuburinių ir bestuburių rūšis tikimasi pritraukti į dominančią vietovę, ir yra labai svarbus nustatant, ar pavyks padidinti biologinę įvairovę

Sedum spurium. Tai dar vienas puikus žemės dangos augalas, žolinis ir lapuočių augalas, kurio spalvos, priklausomai nuo veislės, yra gražios. Gali augti bet kokio tipo dirvožemyje ir pakęsti kelias valandas šešėlio per dieną. Jis yra 10-15 cm aukščio, su ryškiai žaliais lapais, kurie atėjus šaltajam sezonui tampa raudoni. Vasarą žydi raudonais, rožiniais arba baltais žiedais.

Manoma, kad žaliųjų stogų artumas šalia esančioms natūralizuotoms zonoms ar kraštovaizdžiui gali daryti teigiamą įtaką biologinei įvairovei. Geras buveinių ryšys gali padėti įveikti neigiamą poveikį (rūšių išnykimą), kurį sukelia buveinių suskaidymas ir pakeitimas plėtojant miestus.

Siekiama įtraukti žaliuosius stogus ir sukurti žaliuosius koridorius, kurie leistų užtikrinti tęstinumą tarp aplink miestą esančių ekosistemų ir jų pačių. Šis ryšys tarp erdvių ir rūšių leistų žaliųjų stogų specialistams mieste keistis informacija apie populiacijų evoliuciją, dalytis sėklomis, kasdien įgyjama patirtimi ir kt. Taip pat sveikintina vietos valdžios institucijų parama konkrečiam vietos planavimui, valstybės tarnautojų pagalba, biologinės įvairovės užtikrinimo taisyklės ir mokesčių lengvatos žaliųjų stogų savininkams. 

Koncepcinis projektas, kuriame A) pavaizduotas kraštovaizdžio pasipriešinimo žemėlapis, kuriame storesnės linijos reiškia didesnį judėjimo lygį, B) pavaizduotas žaliasis stogas kaip tinkamų buveinių plotai, o C) yra A) ir B) derinio rezultatas, kur tamsesnės spalvos reiškia didesnę kraštovaizdžio jungiamumo svarbą, atsižvelgiant į judėjimo kiekį, kurį palaiko koridorius, ir buveinių, kurias jis jungia, kokybę.

Straipsnis: Atvirojo kodo įrankių rinkinio kūrimas kraštovaizdžio jungiamumo planavimui gerinti

Bioįvairovės reguliavimo matrica

Siūloma paprasta žaliųjų stogų biologinės įvairovės vertinimo sistema. Sistemą sudaro 6 pagrindiniai veiksniai, kaip parodyta tolesniame puslapyje esančioje lentelėje, ir aprašyti atitinkami vertinimo kriterijai. Bendras įvertinimas yra kreditinių balų suma, o siūlomas įvertinimas pateikiamas pagal kiekvieną koncepciją. Ši vertinimo sistema naudinga pastatų projektuotojams ir kūrėjams, kurie norėtų įvertinti biologinę įvairovę žaliųjų stogų projektuose.

Kita matrica: Knygoje “Nature’s Matrix” aptariamas biologinės įvairovės išsaugojimas, tačiau nuo kitų knygų ji skiriasi tuo, kad siūlo visiškai naują požiūrį, pagrįstą naujausiais ekologijos mokslo pasiekimais ir tam tikromis politinėmis realijomis.

“Nature’s Matrix” pateikiama analizė grindžiama trijų pagrindinių aspektų: biologinės įvairovės nykimo, maisto ir žemės ūkio bei politinių neramumų kaimo vietovėse krizės sąsaja.

Bioįvairovės užtikrinimo savybės

1

Rūšių įvairovė 

Ekstensyvus žaliasis stogas: 1 taškas

Intensyvus žaliasis stogas: 2 taškai

Rudas/bioįvairus, su erdve rūšių įvairovei: 3 taškai

2

Substrato tipas ir gylis

Ekstensyvus - 150 mm ar mažiau: 1 taškas 

Pusiau intensyvus - daugiau arba 150 mm: 2 taškai

Intensyvus - daugiau nei 150 mm substrato: 3 taškai

3

Augalų rūšių atranka

Egzotinės rūšys:

Vietinės rūšys:

Abi:

4

Sąsajos su natūralia vegetacija

Ar yra žaliojo stogo sąsajų su urbanistine aplinka. Taip: 1 taškas Ne: 0 taškų

5

Žaliojo stogo plotas / santykis su pastato plotu

Santykis su visu pastato plotu. 1/3: 1 taškas 

½: 2 taškai

1/1: 3 taškai

6

Ekologiškai atsakinga aplinka

Ar didinamas žinomumas, mokymai ir atliekama tinkama stogo priežiūra?

Taip: 1 taškas

Ne: 0 taškų

Bendras rezultatas: 4-7 Pakankamas, 8-10 Geras, 11-14 Puikus