4 tema

Kaip buvo minėta ankstesniuose moduliuose, pasauliniu mastu žalieji stogai yra skirstomi į du pagrindinius tipus:

  • Intensyvūs – parkai ir sodai, įskaitant urbanistinį žemės ūkį.
  • Ekstensyvūs – natūralūs mažai priežiūros reikalaujantys žalieji stogai.

Žinoma, tarp šių kategorijų yra šiek tiek persidengimų.

Pagrindinės intensyviųjų ir ekstensyviųjų stogų charakteristikos bus išdėstytos toliau.

Intensyvūs sodai

  • Reikia dažnai ir reguliariai prižiūrėti, kaip ir parką ar sodą.

  • Žaliųjų stogų priežiūros intensyvumas priklauso nuo to, kas buvo pasodinta.

  • Kadangi intensyvių žaliųjų stogų dirvožemio sluoksnis yra gilesnis, jie yra sunkesni už ekstensyvius žaliuosius stogus. Todėl juos reikia sumontuoti ant daug tvirtesnės konstrukcijos.

  • Miesto žemdirbystė ant žaliųjų stogų turėtų būtų vystoma ant intensyvių žaliųjų stogų, nes juos reikia reguliariai prižiūrėti, reikalingas palyginti gilius substrato sluoksnis ir gera drėkinimo sistema.

Ekstensyvūs sodai

  • Ekstensyvių žaliųjų stogų augalų auginimo substakto danga paprastai būna plonesnė nei intensyvių žaliųjų stogų,  todėl jiems reikia mažiau priežiūros.
  • Šie stogai yra lengvi, todėl juos lengviau ir pigiau įkurti. Paprastai jų laistyti nereikia, tik pradžioje po augalų pasodinimo.
  • Kilimai šilokams, priklausomai nuo gamintojo, dažniausiai būna padengti poliesterio, hesiano arba akyto polietileno sluoksniu. Kilimas padengiamas 20 mm substrato sluoksniu, o ant jo išbarstomos šilokų sėklos ar auginiai.
  • Jeigu ant stogų augalai veši ne vazonuose, tuomet stogas įprastai būna padengtas 80 mm substrato sluoksniu. Substratas pilamas ant filtro lakšto, drenažo ir apsauginio sluoksnio. Ant tokio stogo dažniausiai auginami šilokai ir laukiniai augalai.

Rudieji stogai biologinei įvairovei: iš pradžių buvo numatyta naudoti perdirbtas plytas ir betoną iš vietinės perdirbimo gamyklos. Bėgant metams rudojo stogo idėja virto biologinei įvairovei skirtu žaliuoju stogu. Stogo substratuose yra apie 20 % organinių medžiagų, o šiam tikslui naudojamos tik vietinės rūšys. Sužinokite daugiau.

Įvadas, kaip pasistatyti savo sukurtą žaliąjį stogą:

  • Nenaudojamas stogas gali būti puiki vieta auginti vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, gėles, medžius ir krūmus. Tačiau jums reikės ekspertų, kurie atvyktų ir įrengtų vandeniui atsparią membraną, barjerą šaknims ir konstrukcinę atramą.
  • Paprasčiausia ir pigiausia yra sodą įkurdinti vazonuose (arba pakeltose sodo lysvėse). Kaip ir patys vazonai, dirvožemis augalams taip pat turi būti lengvas ir purus. Vietoj sunkaus dirvožemio rinkitės mišinį iš durpių, vermikulito ir perlito.
  • Augalus vazonuose reikia dažniau laistyti, nes jie linkę greitai išgarinti drėgmę. Pasvarstykite, kaip laistysite augalus: ar turėsite įdiegtą laistymo sistemą, ar kiekvieną augalą galėsite palaistyti laistytuvu bent kartą per dieną (sausrų metu)?
  • Skirtingiems augalams reikalingas ir skirtingas apšvietimas ‒ vieniems reikia saulės atokaitos, o kitiems – dalinio pavėsio. Todėl vazonuose auginamus augalus, jeigu reikia, galite pasukti ar pernešti į jiems tinkamiausią vietą.

Instrukcijos ir praktiniai patarimai, kaip įrengti žaliąjį stogą: