4 Tema: Žaliųjų stogų įrengimas ir plėtra
Kuriant žaliąjį stogą reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių:
- Kokie konstrukciniai reikalavimai keliami žaliajam stogui?
- Kokio proceso reikia laikytis jį įrengiant?
Konstrukciniai reikalavimai priklauso nuo sukonstruoto stogo tipo ir aplinkos sąlygų:
- Intensyviems stogams reikia didesnio konstrukcinio stabilumo ir sudėtingesnių saugos priemonių.
- Ekstensyviems stogams reikia mažesnio konstrukcinio stabilumo dėl ribotų žmonių patekimo reikalavimų.
Ši tema suskirstyta taip:
- 4.4.1: Svarbūs aspektai prieš įrengiant žaliuosius stogus
- 4.4.2: Žaliųjų stogų įrengimas: Praktinis vadovas
4.4.1. Svarbūs aspektai prieš įrengiant žaliuosius stogus
Negyvoji apkrova (D)
Statybinės terpės, stacionarių ir bet kokių nuolatinių statybinių medžiagų svoris.
Gyvoji apkrova (L)
Apkrova, kuri susidarys naudojant žaliąjį stogą pagal paskirtį, pavyzdžiui, dirvožemio terpė ir augmenija, taip pat sniegas, ledas ir lietus.
Vėjo apkrova (W)
Temperatūros apkrova (T)
Esant didesnei gyvajai apkrovai (pvz., intensyvūs stogai, kintantis klimatas), turi būti ir didesnė savoji apkrova, taigi ir didesnės kapitalo sąnaudos.
Geriausia kreiptis į statybos inžinierių, kad jis nustatytų, koks turi būti jūsų esamo stogo svoris, kad išlaikytų žaliojo stogo svorį.
4.4.2. Žaliųjų stogų įrengimas: praktinis vadovas
Žaliuosius stogus paprastai sudaro keli sluoksniai, kurie užtikrina augantį paviršių ir vandens pertekliaus nutekėjimą.
Tiksliau, šiuos sluoksnius gali sudaryti:
augmenijos arba augalų sluoksnis
dirvožemio terpė
dirvožemio filtravimo audinys
drenažinis kilimėlis
vandeniui atspari geomembrana
Būtina, kad vanduo, kurio stogas nesugeria, būtų tinkamai nuleidžiamas, todėl labai svarbu įrengti geomembraną.
- Pirmasis įrengimo etapas – monolitinė vandeniui atspari membrana (guminė arba plastikinė) ant stogo paklotų.
- Uždėjus membraną, geriausia ją išbandyti elektrinio lauko vektorių žemėlapiu (EFVM), kad būtų galima aptikti nesandarumus.
- Bandymas turi būti atliekamas iš karto po membranos įrengimo, sudrėkinant pastarąją ir paleidžiant srovę per du zondus.
Nuotėkio bandymas atliekamas taip:
- Tyrimo laidas stačiakampio formos kilpa sujungiamas su impulsų generatoriumi ir prijungiamas prie impulsų generatoriaus.
- Kas 3 sekundes siunčiamas vienos sekundės trukmės impulsas.
- Tarp drėgno terpės sluoksnio ir įžemintos stogo dangos susidaro elektrinių įtampų skirtumas. Esant nuotėkiui, srovė teka iš terpės per skylę į stogo dangą.
- Naudojant imtuvą galima nustatyti srovės kryptį ir tiksliai nustatyti skylę.
Ant pirmojo geomembranos sluoksnio uždėkite vieną ar daugiau plonų putų izoliacijos lakštų, tinkamų sąlyčiui su drėgnu dirvožemiu.
- To reikia tik tais atvejais, kai reikia padidinti stogo R vertę.
Po to ant izoliacijos uždėkite drenažinį kilimėlį su kapiliariniais tarpais. Kilimėlį padėkite taip, kad veltinio pusė būtų nukreipta į viršų, kad dirvožemis neužsikimštų kilimėlio.
- Kilimėlis nukreipia lietaus vandens perteklių, kurio neabsorbuoja dirvožemio terpė ar augalija.
Virš drenažinio kilimėlio patieskite dirvožemio filtravimo audinį, kuris tarnauja kaip šaknų barjeras.
- Dažnai tai būna geotekstilė, kuri sulaiko dirvožemį ir neleidžia augmenijos šaknims prasiskverbti į drenažo sluoksnį.
Stogo šonus galite įrėminti tinklinėmis latakų apsaugomis, mediniais ar kitokiais apvadais, kurie leis drenuoti dirvožemį.
Įdėkite dirvožemio terpę
- Optimalias dirvožemio sąlygas sudaro ½ kietųjų dalelių, ¼ vandens ir ¼ deguonies.
- Tinkamas užpildas gali padidinti dirvožemio porėtumą ir gebėjimą sulaikyti vandenį bei maistingąsias medžiagas, taip pat pagerinti aeraciją ir drenažą augalų augimui.
- Pridėjus komposto, gaunamas didelis kiekis organinių medžiagų, užtikrinančių geresnį augimą.
Pridėti augmenijos sluoksnį
- Ekstensyviems stogams rinkitės sukulentinius arba į kaktusus panašius augalus, kuriems reikia minimalaus drėkinimo (šaknų gylis ne didesnis kaip 10 cm).
- Intensyviems stogams augalijos pasirinkimas yra begalinis.
- Jei nėra kritulių (sauso klimato šalyse), primygtinai rekomenduojama įrengti išorinį vandens šaltinį arba drėkinimo sistemą.
- Taip užtikrinama, kad augimo terpė klimato sąlygomis gautų pakankamai maistinių medžiagų ir drėgmės.