5 tema

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žaliojo stogo efektyvumą, yra jo paviršiuje pasodintos augmenijos rūšis. Siekiant spalvų, formų ir tekstūros įvairovės, įrengiant žaliąjį stogą reikėtų rinktis vienmečių, daugiamečių augalų, mažų medelių ir krūmų mišinį.

Verta paminėti krūmus, nes jie suteikia privatumo ir apsaugo nuo vėjo daromos žalos. Geriau augs ištvermingi, sausrai atsparūs augalai, kurie gali augti saulėtoje, vėjuotoje, karštoje ar šaltoje aplinkoje.

Keli augalų, kuriuos galite išbandyti miesto aplinkoje, pavyzdžiai: levandos, pelargonijos, šalavijai, sprigės, verbenos, fuksijos, rudbekijos, petunijos, kraujažolės, ežiuolės, katžolės, tulpės, hiacintai, narcizai, prieskoninės žolelės, sukulentai, daržovės, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, dekoratyvinės varpinės žolės, žemi buksmedžiai ir spygliuočiai.

Toliau supažindinsime su kiekvieno jų savybėmis.

Šilokai (Sedum) yra vieni geriausių augalų žaliajam stogui sukurti ir šilokų stogui nereikia papildomos auginimo terpės. Šie atsparūs, lengvai prižiūrimi augalai ne tik sudaro tankų kilimą, bet ir puikiai auga negiliame substrato sluoksnyje, sumažindami konstrukcijos spaudimą.

Šilropės (Sempervivum) ir perkūnropės (Jovibarba) yra nepaprastai atsparios ir gali išgyventi augdamos plyšiuose tarp plytų ar uolose.  Šie visžaliai  alpiniai augalai kuo puikiausiai tinka žaliajam stogui, nes jie patrauklūs, o jų skrotelės ir vasarą suformuoja vientisą kilimą. Yra daugybė rūšių ir veislių.

Yra daugybė tikrosios levandos (Lavandula angustifolia) veislių. Šie augalai paprastai auginami gėlių lysvėse vėsaus klimato zonose (5 arba 6 atšiaurumo zonose). Auginama vazonuose, šaltą žiemą gali iššalti. Kitos levandų rūšys gali būti auginamos tik kaip vienmetės gėlės.

Pelargonijos  (Pelargonium) yra lengvai auginamos ryškiaspalvės gėlės, dažnas prisimena jas iš vaikystės, kaip senelės gėles, kurių ji pati prisidaugindavo auginiais. Pelargonijos yra įvairios savo išvaizda ir jų yra įvairių rūšių ir veislių, kurias galima įvairiai naudoti sode.

Šalavijus lengva auginti, jie gausiai žydi ir puikiai atrodo kompozicijose. Šalavijo (Salvia) gentis yra didžiulė. Ją sudaro daugiau nei 700 skirtingų rūšių. Salvia splendens, Salvia patens, Salvia farinacea, Salvia coccinea auginami kaip vienmečiai. Salvia nemorosa, Salvia officinalis ir Salvia pratensis yra daugiamečiai augalai. Daugumos šalavijų žiedynai ilgai žydi ir pritraukia drugelius ir apdulkintojus, kurie visada naudingi sodui.

Įšaknydinti sprigių (Impatiens) daigai paprastai perkami sodo centruose. Galima užsiauginti ir paties iš sėklų ar pasidauginti ūgliais. Sprigės labai jautriai reaguoja į vandens trūkumą ir greitai sunyksta, jei mažai laistoma. Sprigėms tinkamiausias drėgnas, bet gerai vandeniui pralaidus substratas ir dalinis ar visiškas šešėlis.

Nors verbenos ir atsparios sausrai, gražiai žydi, tik reguliariai laistant. Vazonuose dažniausiai auginamos įvairios darželinės verbenos (Verbena hybrida) veislės. Spalvingos ir kvapnios verbenos yra gausus nektaro šaltinis apdulkintojams, pritraukiantis bites ir daugybę drugelių rūšių.

Fuschia gentyje yra daugiau nei 100 rūšių sumedėjusių krūmų ir medžių, tačiau sodo centruose parduodamos fuksijos dažniausiai yra įvairūs hibridai. Fuksijos idealiai tinka sodinti į pakabinamus krepšelius ir kitus indus. Geriausiai klesti daliniame šešėlyje. Nemėgsta karščio ir sausros.

Šių tvirtų, ilgai žydinčių augalų graižai lyg žvaigždės spindi gėlynuose, vazonuose ar prerijų stiliaus želdynuose. Daugiamečių rudbekijų veislių augalai dažniausiai būna geltonžiedžiai, o vienmečių veislių augalai yra platesnės spalvų gamos: gelsvos, oranžinės, tamsiai raudonos arba rudos. Lapai gali būti plaukuoti pilki arba pliki ir žali. Rudbekijos turi į ramunes panašius graižus, kurie vasaros pabaigoje suliepsnoja spalvomis. Rudbekijos nereiklios, lengvai prižiūrimos, ilgai žydi sezoną ir pritraukia vabzdžius, todėl naudingos laukinei gamtai.

Petunijas būtina reguliariai tręšti subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Petunijos gerai auga tik trąšioje dirvoje, todėl jos turi būti kas savaitę tręšiamos. Tinkamas apšvietimas, laistymas ir tręšimas prižiūrint petunijas užtikrins ilgą gražaus žydėjimo sezoną.

Kraujažolės (Achillea) yra atsparūs žydintys žoliniai augalai, tinkantys auginti įvairiuose soduose. Tai daugiamečiai augalai, augantys šiaurinio pusrutulio pievose. Kraujažolės mėgstamos gėlininkų, todėl yra išveista daugybė jų veislių, kurios gali skirtis tiek savo žiedų spalva, tiek išvaizda. Kraujažolės turi kvapnius pilkos arba žalios spalvos plunksniškus lapus. Šie augalai puikiai auga kartu su kitais vasarą ir rudenį žydinčiais žoliniais augalais.

Ežiuolės (Echinacea) – visą vasarą žydintys daugiamečiai žoliniai augalai saulėtoms vietoms. Tai ryškios, spalvingos ir kvapnios gėlės. Ežiuolių išvesta daugybė veislių įvairių spalvų ir formų graižais. Ežiuolės pražysta vasaros viduryje ir žydi iki vegetacijos pabaigos. Naujausios veislės yra labai spalvingos. Galima įsigyti rausvai raudonos, oranžinės, rausvos, violetinės, baltos ir geltonos spalvų ežiuolių.

Katžolės (Nepeta) – daugiamečiai augalai, priklausantys notrelinių šeimai. Tai ypač lengvai augantys augalai, jų beveik nepuola kenkėjai ir ligos. Katžolių lapija – švelniai aromatinga, pilkai žalia, subtilios nėriniuotos spalvos. Jų banguojanti žaluma vasaros pradžioje  apsipila žiedynais ir žydi visą sezoną. Žydi baltai, rausvai ar melsvai.

Tulpės (Tulipa), hiacintai (Hyacinthus) ir narcizai (Narcissus), pasodinti vazonuose, traukia akį, be to, vazonai  gali būti nešiojami iš vienos vietos į kitą, taip keičiant visą kompoziciją.  Geriausias laikas svogūnėliams sodinti yra ankstyvas ruduo, lygiai taip pat, tarsi juos pasodintumėte į žemę. Paruoškite kelis indus, kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 45 cm, o aukštis –  ne mažesnis kaip 40 cm. Naudojant mažesnius indus, sumažėja gyvybingumas.

Vazonuose galite auginti daugelį prieskoninių žolelių. Sodinant keleto rūšių žoleles derėtų atkreipti dėmesį į jų ekologinių poreikių suderinamumą. Pavyzdžiui, vieniems augalams reikia daugiau drėgmės, kitiems – daugiau šviesos.

Populiariausios prieskoninės žolelės:

  • kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum),
  • laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum),
  • blakinė kalendra (Coriandrum sativum),
  • vaistinis kietis (Artemisia dracunculus),
  • vaistinė melisa (Melissa oficinalis),
  • kvapusis mairūnas (Origanum majorana),
  • paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare),
  • pipirinė ir garbiniuotoji mėtos (Menta ×piperita, Mentha spicata),
  • kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis),
  • tikroji levanda (Lavandula angustifolia),
  • vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris).

Kai kuriems sodininkams daržovių auginimas pakeltose lysvėse ar vazonuose yra būtinybė. Sodininkystė mieste dažnai reiškia auginimą ant stogų, balkonuose ar kitoje sodininko turimoje erdvėje.

Pasirinkite kuo didesnį vazoną. Mažos talpos vazonai greičiau išdžiūsta, juos gali tekti kasdien laistyti. Miestų balkonams ir terasoms skirti laistymo įrenginiai prailgina laiką tarp laistymo.

Geriausios daržovės vazonams:

Salotos, ridikėliai, kiti žalumynai, krūminės pupelės, česnakai, kaliaropės, svogūnai, Azijos žalumynai, žirniai, stiebinės pupelės, morkos, mangoldai, agurkai, baklažanai, pankoliai, porai, paprikos, špinatai, petražolės, burokėliai, brokoliai, okra, bulvės, cukriniai kukurūzai, vasaros moliūgai, krapai, citrinžolė.

Tam tikri augalų deriniai yra produktyvesni – dažnai dėl to, kad kai kurie augalai pasižymi viena kitą papildančiomis savybėmis, pavyzdžiui, maisto medžiagų poreikiu, augimo įpročiais ar gebėjimu atbaidyti kenkėjus.

Kaimynystėje gerai auga:

  • pupelės, morkos, moliūgai;
  • baklažanai, pupelės;
  • pomidorai, bazilikai, svogūnai;
  • salotos, prieskoninės žolelės;
  • špinatai, mangoldai, svogūnai.

Kartu netinka sodinti:

  • pupeles su svogūnais ir česnakais;
  • morkas su krapais ir pankoliais;
  • pomidorus ar moliūgus su bulvėmis;
  • svogūnus su pupelėmis ir žirniais.

Vazonuose geriausiai tinkami auginti į žemaūgius poskiepius paskiepyti vaismedžiai.  Vazonuose galima auginti ir daugelį žolinių vaisinių augalų. Kol yra pakankamai saulės, vazoną galima pastatyti terasoje, balkone ar bet kur kitur, kur turite vietos.

Patikrinkite, kokiu būdu jūsų vaismedis apdulkinamas, kad įsitikintumėte, ar jis ves vaisius. Savidulkėms vaismedžių veislėms nereikalingas kitas tos pat rūšies vaismedis apdulkintojas. Jeigu auginama kryžmadulkė veislė, jai reikės kito greta augančio vaismedžio, kad galėtų apsidulkinti ir derėti. Augalai turi būti pastatyti taip, kad būtų lengvai pasiekiami bitėms ar kitiems apdulkintojams.

Dekoratyvinės varpinės žolės – puikus pasirinkimas sukurti privatumui sode, o ypač kiemelyje, balkone ar ant žaliojo stogo. Daugelis jų ypatingai atsparios sausrai ir vešliai auga.

Geriausios dekoratyvinės varpinės žolės:

  • šeriuotoji soruolė (Pennisetum setaceum),
  • smiltyninė rugiaveidė (Leymus arenarius),
  • pluoštinis zelandlinis (Phormium tenax),
  • kininis miskantas (Miscanthus sinensis),
  • gajoji poavižė (Helictotrichon sempervirens),
  • ašuotė (Stipa tenuissima).

Daugelis sode auginamų buksmedžių veislių yra dviejų rūšių hibridai — paprastojo (Buxus sempervirens) ir smulkialapio (Buxus microphylla). Įprastai buksmedžiai išauga dideliais krūmais ar medeliais, todėl šiuolaikiniame apželdinime naudojamos žemaūgės veislės.

Žemaūgiai buksmedžių krūmai vertinami dėl jų tankios, blizgios, švelniai žalios lapijos ir kompaktiško augimo.

Pušys, kadagiai, kėniai ir kiti visžaliai spygliuočiai puikiai auga dideliuose vazonuose.  Jie visus metus džiugina žaluma ir sukuria puikią vertikalią želdynų struktūrą. Nereikėtų pamiršti, kad daugelis spygliuočių nepakenčia substrato užmirkimo ir geriau auga bei gražiau atrodo saulėkaitoje.