Geresnė žaliųjų stogų izoliacija gali sumažinti energijos kiekį, reikalingą pastato temperatūrai palaikyti, nes žiemą stogai praranda daugiausiai šilumos, o vasarą juose būna karščiausia.
Žalieji stogai atvėsina temperatūrą dėl tiesioginės augalų dangos ir transpiracijos dienos metu.
Susca ir kiti (2011) nustatė, kad žalieji stogai gali sutaupyti nuo 40% iki 110% energijos sąnaudų.
Maiolo et al. (2020 m.) nustatė, kad Viduržemio jūros klimato sąlygomis žaliojo stogo izoliacinių sluoksnių nebuvimas pagerina energinį naudingumą tiek vasaros, tiek žiemos metu (nors pastaruoju atveju ne taip ženkliai).
Jie teigia, kad nenaudojant izoliuotų žaliųjų stogų, evapotranspiracija padėtų pasyviai vėsinti pastatą.
Jie pranešė, kad: